Apie miško augalų medų.

    Pasaulio išminčiai, kurie kalbėjo, rašė apie medų, kad tai yra dievų maistas-turėjo omenyje natūralios, nekultūrintos aplinkos medų. Tada bitės gyveno drevėse ir buvo  miškų gyventojos. Natūralioje (laukinėje) gamtoje visa kas joje yra augalai, kerpės,samanos, grybai, žvėrys, paukščiai, vabzdžiai tarpusavyje susiję. Natūralioje aplinkoje augantys augalai, turi pačias geriausias savybes, specifinį kvapą, skonį, gydomasias savybes. Narūralioje aplinkoje vyksta savireguliacija, neleidžianti vieniems labiau išplisti už kitus. Visi invaziniai elementai (augalai, gyvūnai, šliužai ir kt.) yra atvežtiniai. 

      Kultūriniai augalai yra išplėšti iš natūralios gamtos. Žmogus siekdamas naudos, lengvesnio vaisių ar kitų gėrybių paėmino išėmė juos iš natūralios gamtos. Jie ten paliko savo "draugus","brolius", "gimines". Įkišo juos į jiems svetimą žemę, aptvarus ir kt. ir pradėjo "prievartauti", kryžminti, atrinkinėti ir kitaip kankinti, kad jie augintų didesnius vaisius, turėtų daugiau mėsos duotų daugiau pieno ar kitokių produktų. Visi "draugai", su kuriais jie turėjo ryšį natūralioje gamtoje, jie ir liko natūralioje gamtoje. Žmogus sugalvojo visokių papildų, trąšų, vitaminų, premeksų ir t.t.,kad gauti daugiau naudos. Ir gavo pusiau sintetinį produktą. Kultūriniai augalai turi silpnesnes skonio ir kvapo savybes. Miško avietės daug stipriau kvepia nei sodo avietės, žemuogės nei braškės ir t.t. Man nežinoma kiek kartų, kultūrintų augalų, sumenkėja gydomosios savybės.

      Miško medus yra natūralios gamtos bičių produktas.  Dešimt medžių ar pusė hektaro natūrlios pievelės dar nėra natūrali gamta. Reikia didžiulių plotų, kad bitės suneštų miško medaus. Dar reikia bites grąžinti į "tėviškę" - mišką.

bus daugiau